- biedningas
- ×biednìngas, -a adj. (1) neturtingas, vargingas: Su visais savo piningais jis tačiau biedningas KBI17. Biedningo gyvenimo gerai dabokimės BPII149.
biednìngai adv. K: Biednìngai gyvenu Pgg. | Kūdikis visas nupliko ir turėjo biedningai numirti BsPI71.
Dictionary of the Lithuanian Language.